- pusgriuvis
- pùsgriuvis, -ė adj. (1) NdŽ pusiau sugriuvęs, griūvantis: Menkai bėra jų (kryžių) iš senesnių laikų: vienas kitas ąžuolinis, ir tas pats jau pusgriuvis I.Simon. Aš esu matęs draugystę, kurios visas labas tebuvo pusgriuvė troba rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.